LIETUVOS KULTŪROS KONGRESAS

  ____________________________________________________________

     Pirmininkas K. Stoškus;  Stulginskio 5-43, LT-01115 Vilnius tel. 260 8939, el. p.: k.stoskus@yahoo.com

Lietuvos Respublikos Kultūros  Ministrui

p. Remigijui  Vilkaičiui                                                         2009 m. lapkritis 2 d.

DĖL  BENDRADARBIAVIMO MODERNIZUOJANT KULTŪROS POLITIKĄ

                            Gerbiamas Ministre, rengiantis IV LK kongreso suvažiavimui, Jūs sužadinote viltis, kad po 13 metų  bus įveiktas  atotrūkis, susidaręs tarp  Kultūros ministerijos ir 54 visuomeninines kultūros organizacijas atstovaujančio Lietuvos kultūros kongreso, ir prasidės jų reguliaraus bendradarbiavimas. Tikėjomės, kad to bendradarbiavimo išeities pozicija taps LKK IV suvažiavimo Rezoliucija, įtraukusi ir kai kuriuos Jūsų siūlymus. Neabejotinai svarbiausias iš jų yra ilgalaikės programos  būtinumas: keičiantis valdžioms ir politinėms orientacijoms, ji turėtų išlaikyti kryptingą ir stabilią kultūros ugdymo bei išsaugojimo politiką.

                             Netikėtas Jūsų pasiūlymas surengti debatus ministerijoje tarybos narių buvo suprastas kaip ženklas pradėti reguliarias diskusijas tarp kultūros ministerijos darbuotojų ir LKK tarybos. Su šia viltimi į renginį buvo pakviesta 15 įtakingiausių visuomeninių organizacijų atstovų. Jų dalyvavimu norėjome pranešti, kad esame visiškai pasiruošę tokiam bendradarbiavimui ir to paties tikslo siekimui. Diskusijose buvo tikėtasi surasti atsakymus į šiuos pagrindinius klausimus: 1) kaip tokia programa turėtų  būti rengiama? 2) kokį vaidmenį šiame procese turėtų atlikti kultūros ministerija ir kokį LKK taryba? 3) kokias institucijas dar reikėtų pritraukti prie  prie šios programos kūrimo? 4) kaip sutelkti kvalifikuočiausius ir nešališkiausius (sąžiningiausius) įvairių kultūros sričių specialistus? 5) kaip atrinkti ir suderinti jų  nurodomus prioritetus, kad būtų pasiektas sutarimas ir užbėgta už akių įsišanijusiam protekcionizmui bei korupcijai kultūros politikoje? 6) su kokiu ministerijos modeliu derinti tokios programos įgyvendinimą: tos, kurią Jums teko paveldėti ar efektyviai vadovaujančios ir sąžiningai tarnaujančios savo krašto žmonių kultūrai?

                             Svarstant paskutinį klausimą, nebuvo galima apeiti, kaip ministerija yra pasirengusi reaguoti į praėjusią vasarą atlikto audito išvadas, kurias kultūros kongreso taryba sutiko su dideliu entuziazmu: dauguma jo rekomendacijų visiškai atitiko tai, kas  daugelį metų kėlė rūpestį ne tik kultūros kongreso tarybai, bet ir daugeliui kitų  kultūros organizacijų.

                             Kaip Jūs žinote, Gerbimas Ministre, mes likome nesuprasti: tokių diskusijų atvykusieji žmonės nesulaukė... O kartu ir mes nesupratome, kodėl apskritai buvome į ministeriją kviesti. Tikrausiai ne gražios salės pasižiūrėti...

                             Gerbiamas Ministre, Jūs raginate teikti ministerijai siūlymus. Bet mums sunku patikėti, kad jų Jums trūksta, ypač dabar, kai jau yra pateiktos  fundamentinės audito išvados, reikalaujančios įgyvendinti progresyvią politiką „per rankos atstumą“, padaryti nuo ministerijos nepriklausomą Kultūros fondą, sukurti tokią Kultūros ir meno tarybą, kuri atliktų ministerijos smegenų funkciją ir, be kita ko, būtų pajėgi parengti ilgalaikę kultūros politikos programą, be kurios iki šiol taip ir nepradėjo veikti  dar 2001. 05. 14 d. Vyriausybės patvirtintos Lietuvos kultūros politikos nuostatos.

                             Gerbiamas Ministre, audito išvados patvirtino nuogąstavimus, kad iki šiol ministerija iš esmės tik imitavo ir simuliavo kultūros politiką. Ne nusimanančių žmonių, ne idėjų jai trūko ir net ne pinigų. Labiausiai trūko ne sau, o valstybei tarnaujančio aparato ir kultūros ugdymui pritaikytų kriterijų, pagal kuriuos nustatomi politikos prioritetai. Dabar juk turime gerą progą: finansinė krizė jau privertė galvoti apie taupumą,  Kultūros politikos nuostatos ir IV Kongreso rezoliucija suformulavo svarbiausius tikslus ir uždavinius, audito išvados nurodo, kokias esmines pataisas reikia padaryti, o ministerijos įgyvendintas kontrkultūrinis VEKS‘o projektas tapo bene pačia gėdingiausia avantiūra valstybės istorijoje ir kartu nurodo juodas skyles, pro kurias gali ištekėti visas Lietuvos biudžetas, nepalikdamas jokio pėdsako kultūroje. Aiškiau negu aišku: toliau taip gyventi yra nusikaltimas.

                              Gerbiamas Ministre, Kongreso taryba nemato prasmės simuliuoti savo veiklą. Kultūros politikoje ji pasiryžusi plėtoti dalyvaujamąją demokratiją, apie kurią kalba ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo naujausiame dokumente „Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai“. Jai būtina žinoti, ar ji gali tikėtis pozityvaus bendradarbiavimo. Ar ji gali galvoti apie laisvas diskusijas, pasitarimus, sutartinius veiksmus ir bendrus sumanymus, net tarpusavio paramą sprendžiant Kongreso rezoliucijos numatytus uždavinius, ar vėl bus einama savo atskirais keliais ir grįšime atgal prie to paties valdžios atotrūkio nuo visuomenės, tos pačios abipusiškai neperspektyvios konfrontacijos, kuri buvo iki prėjusių rinkimų? Šiuo raštu mes norime paliudyti paskutinę tokio bendradarbiavimo viltį, dar likusią iš  pirmųjų mūsų susitikimų Seime.

                          Pagarbiai

Lietuvos kultūros kongreso

Tarybos pirmininkas                                                             dr. Krescencijus Stoškus