Lietuvos Kultūros kongreso Tarybos

spaudos konferencija

“VEKS’as: Kultūros ministerijos finansinė ataskaita už 2008 metus”

 Dalyvauja Audrius Nakas ir Krescencijus Stoškus

 ELTA, 2009 gruodžio 9 d. 10 val.

Kaip žinia, pagrindiniai pastarųjų  (2006-2009) metų kultūros renginiai, įtraukti į pagarsėjusią Vilniaus – Europos kultūros sostinės programą, prižiūrimą aukščiausių valstybės ir sostinės pareigūnų G. Kirkilo, J. Jučo ir A. Zuoko, virto turbūt viena iš didžiausių finansų ir kultūros aferų Lietuvoje:  išsidalintos didžiulės pinigų sumos fejerverkiniams, dažnai menkos vertės, visiškai diletantiškiems bei atvirai kontrkultūriniams projektams.

Savo darbą pradėjusi naujoji ministerijos vadovybė VEKS’o priežiūrą ir finansavimą perėmė į savo rankas. Ji buvo sužadinusi viltis, kad prasidės nauja, švari, skaidri, sąžininga ir taupi kultūros politika, kad atsiras profesionalūs prioritetų nustatymo kriterijai, kultūros fondas bus atskirtas nuo ministerijos, prasidės įvairių projektų koordinavimas ir bus skubama taisyti kitus audito atskleistus  labai užsisenėjusius ministerijos darbo trūkumus bei nustatytos tvarkos pažeidimus.  Neseniai pasirodė Kultūros ministerijos finansinė ataskaita už 2008 metus. Tai geras ženklas, kad darbai pajudėjo. Bet ką ji rodo? Kad mažai kas pasikeitė.  Kodėl?

1. Kaip žinoma, visoje Europoje kultūros sostinės renginiai yra finansuojami iš miesto biudžeto ir rėmėjų. Vilniaus  VEKS’o programai suteiktas nacionalinis statusas, tai reiškia, kad naudojami visos Lietuvos biudžeto pinigai;

2. Lietuvoje ši programa jau intensyviai “įgyvendinama” nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio, kai net nebuvo ji dar parengta.  ES sprendimai nurodo, kad tokia programa gali tęstis metus, o jei tokių galimybių nėra – dar trumpiau.

3. Visiškai neaišku, kiek panaudota pinigų Tūkstanmečio programos VEKS daliai. Kokia bendra suma, pasakyti negali niekas ;

4. Visi ankstesni  su VEKS’o veikla susijęVyriausybės nutarimai panaikinti, išskyrus 2003 liepos 18 d. Jame numatyti konkretūs pinigai. Pinigai numatyt ir pagal  2008 m vasario 6 d. nutarimą. Iki šiol neatsakyta, kodėl taip  įvyko? Ar ne dvigubas finansavimas? Dėl dvigubo finansavimo dar 2008 vasarą į Prokuratūrą kreipėsi net pats buvęs Kultūros ministras Jonas Jučas. Tačiau iki šiol nėra jokio atsakymo.

5. Finansų ministrė jau pranešė, kad kitais metais kultūrai bus skirta mažiau pinigų vien todėl, kad šiemet buvo labai”kultūringi metai” ir  išleisti visi pinigai. Buvo daug brangių fejerverkų,  tam tikro mentaliteto jaunimo grupių pasilinksminimų kapinių koplyčiose ir nacionalinės televizijos ekrane, bet ką gi jie davė kultūrai?

6.Vasaros pradžioje Valstybės kontrolė atliko savivaldybės ir kultūros  ministerijos auditą. Jis rodo labai  prastą šių institucijų darbą, bet permainų ženklų kol kas  bveik nematyti;

7. Ydingas kultūros programų ir  projektų finansavimas, nes neturima patvirtintų atrankos kriterijų, dažnai neatsižvelgiama į sričių svarbumą ir prioritetus, jie nesaistomi su svarbiausiais kultūros politikos tikslais;

8.  Blogai viešinama ir koordinuojama ministerijos tarybų, komisijų ir ekspertinių grupių veikla. Kultūros ir meno taryba nevydo savo svarbiausių funkcijų, nepalaiko ryšių su visuomeninėmis organizacijomis, todėl jos veikla nėra efektyvi ir rezultatyvi;

9. Iki šios dienos ministerija nėra parengusi dar 2001 metais Kultūros politikos nuostatų nurodytos ir daugsyk atidėliotos ilgalaikės Kultūros politikos įgyvendinimo programos. Dabar ji nukelta į 2010 m. pabaigą.

  Neramu. Kada Lietuva sužinos, kokia kryptimi juda Lietuvos kultūros politika?